- nuogalis
- 2 nuogãlis, -ė smob. (2) 1. Ktk, Rm žr. 2 nuogalius 1: Te marškinukus – negražu, kada vaikas nuogãlis Dkš. Apsirenk, dar kas nusigąs tokio nuogalio Ig. Gal [v]andenio pirty maža, kad tos nuogãlės eina in balą Trgn. Lempa apšvietė keliolika stovinčių, vienas kitą užgulusių, brūžinančių, muiluojančių, šluotomis besivanojančių nuogalių P.Cvir. ^ Skalsu nuogãlių! (pasisveikinimas įėjus į pirtį) Ut, Trgn. Skalsu nuogãliam! Mlt. Prikuls jisai nuogaliui antį (nieko neprikuls) VoL451. ║ kas nuogas, be lapų: Šalimais styrojo nuogalis uosis J.Dov. | Gavau nuogãlių miežių (tokia veislė) sėklų Ukm. Nuogaliai žirniai (geltoni, lyg nulupti) Aln. 2. prk. neturtėlis: Ką tas nuogãlis ką turės! Ut.
Dictionary of the Lithuanian Language.